Vieninteliu Lietuvoje cirko istoriku vadinamas Alvidas Jancevičius cirkui paskyrė per 50 gyvenimo metų, o jo smalsumas, žingeidumas ir aistra gyvenimui yra tiesiog užkrečiami. Dėl šios priežasties istorikas netveria iš džiaugsmo, kad į Lietuvą sugrįžta didžiausias pasaulio cirkas „Cirque du Soleil“.

Birželį savo 38-ąjį gimtadienį minintis Kanados cirkas šią savaitę paskelbė „Cirque du Soleil“ savaite ir, iki birželio 26 dienos, dovanoja Lietuvos žiūrovams specialias nuolaidas į jau rugpjūčio 25-28 dieną Vilniuje įvyksiančią „Corteo“ šou premjerą.

Didžiule meile cirkui degantis A. Jancevičius, matęs visus penkis iki šiol Lietuvoje rodytus Kanados cirko šou, teigia, kad „gyventi verta vien dėl tokių stebuklingų akimirkų“. Apie turtingą karjerą, pasiekimus, Lietuvos cirką ir „Cirque du Soleil“ išskirtinumą kalbamės su cirko istoriku ir žurnalistu A. Jancevičiumi.

 – Alvidai, turite labai ilgą ir turtingą gyvenimo aprašymą. Kuri sritis apibūdina jus geriausiai?

– Esu diplomuotas žurnalistas, dabar jau senjoras, todėl, noriu ar nenoriu, tai buvo ir tebėra pagrindinė mano veiklos sritis. Teko dirbti spaudoje, 15 metų televizijoje rengiau bei vedžiau teisines, politines laidas. Taip pat buvau teatro ir cirko artistas, scenoje bei manieže pasirodęs per šešis tūkstančius kartų, režisierius, renginių vedėjas, dviejų aukštųjų mokyklų dėstytojas, atstovas spaudai, kritikas, istorikas… Vargu ar galėčiau išskirti iš šio sąrašo kurią nors vieną sritį.

– Lietuvoje esate žinomas, kaip cirko istorijos metraštininkas – kaip gavote tokią unikalią profesiją?

– Kai kas iš tiesų nekukliai vadina mane vieninteliu Lietuvoje cirko istoriku. Gal kažkiek tiesos yra. Gausybė rašinių sovietinio laikotarpio spaudoje ir dabar interneto portaluose, archyvai, fondai, dalyvavimas įvairių cirko konkursų žiuri neleidžia nustumti į pašalę to, kam paskyriau per penkiasdešimt gyvenimo metų. Atrodo, kad pagaliau priartėjau prie storos ir solidžios Lietuvos cirko istorijos knygos baigimo, nors vis dar atsiranda naujų faktų ir kartkartėmis tenka grįžti prie to darbo, įterpti, redaguoti.  „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, kaip vienintelis cirko temos autorius, parašiau per 100 straipsnių.

– Ką jums davė cirkas?

– Cirkas mano gyvenime užėmė tikrai labai daug vietos – jo istorija bei praktiniai pasirodymai su garsiausiais įvairių šalių meistrais manieže. Cirko dėka susipažinau su tokiomis legendomis, kaip Olegas Popovas, Igoris Kio ar Jurijus Nikulinas. Įvairiose programose bendravome su Danijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Afrikos šalių cirko meistrais. O vesdamas Kinijos cirko trupių programas, pažinęs šios šalies artistų gyvenimą iš vidaus, likau apžavėtas Rytų kultūros, atsakomybės už savo darbo rezultatus.

– Kaip, jūsų nuomone, sekasi Lietuvos cirkui?

– Mūsų kraštas pasauliui davė išties nemažai garsių asmenybių, dabar puošiančių įvairias enciklopedijas. 2029 metais minėsime Lietuvos cirko šimtmetį. Tais metais įsikūrė pirmasis tikrai profesionalus lietuviškasis cirkas „Aušra“, subūręs pagrindines to meto cirko žvaigždes, vėliau būsimąjį lietuviškojo „Vilniaus“ kolektyvo pagrindą. Nors Lietuva, kartu su Estija, buvo dvi sovietinės respublikos, neturėjusios stacionarių cirkų, mūsų krašte gyvavo tikrai aukšto lygio mėgėjų cirkas. Lietuvos artistai stebino Europą, o mūsų cirkas visada buvo gana aukštai pakilęs. Ilgai užsitęsusi priešprieša tarp klasikinio ir taip vadinamo šiuolaikinio cirko Lietuvoje gęsta. Ir tai negali nedžiuginti. Taip pat džiaugiuosi, kad Lietuva prisijungė prie šalių, uždraudusių laukinių gyvūnų pasirodymus cirke.

– Rugpjūtį į Lietuvą grįžta didžiausias pasaulio cirkas „Cirque du Soleil“ – ką manote apie šį cirką?

– Mano kartos žmonės dar prisimins kažkada labai populiarų posakį: „Pamatyti Paryžių ir numirti...“ Šiandien aš jį šiek tiek transformuočiau – „Pamatyti „Cirque du Soleil“ spektaklį ir numirti“. Ir tai nėra joks lazdos perlenkimas. „Cirque du Soleil“ – tai kažkas aukščiau, daugiau, nuostabiau, nei įprastas klounų ir gyvūnų kupinas cirkas, su kuriuo užaugome Lietuvoje. Net pavadinti šių reginių programomis ar vaidinimais nesiverčia liežuvis, nes tai – aukščiausiojo lygio teatras su unikaliais spektakliais.

– Kokia yra birželį 38-erių metų gimtadienį mininčio „Cirque du Soleil“ sėkmės paslaptis?

– Trumpai tariant, tai tiesiog nepakartojamo lygio pasirodymai, kurie atima žadą. Visi jie ir panašūs, ir skirtingi. Kartu „Cirque du Soleil“ yra ir nuostabus pavyzdys, kaip praktiškai iš nieko galima sukurti galingą verslo imperiją, vieną pelningiausių pramogų įmonių pasaulyje, kurios repertuare vienu metu yra apie 20 skirtingų, specifinių, originalių pastatymų. Nuo oficialaus šio cirko įkūrimo 1984 metais „Cirque du Soleil“ beveik 400 milijonų žiūrovų 90-yje pasaulio šalių. Čia dirba apie 5000 darbuotojų, tarp jų apie 1300 artistų iš daugiau, kaip 50 valstybių. Be nuolatos rodomų spektaklių stacionariose patalpose, trupė per metus aplanko apie 250 pasaulio miestų. Na, bet visa tai yra tik skaičiai. Atėjęs į susitikimą su „Cirque du Soleil”, pamatęs tikrą stebuklą savo akimis, skaičius pamiršti ir, užburtas, supranti, jog gyventi verta vien dėl tokių stebuklingų akimirkų.

– Jūsų meilė „Cirque du Soleil“ pasirodymams – akivaizdi. Ar laukiate „Corteo“ premjeros Vilniuje?

– Nežinau ar patikėsite, bet seniai nesu ko nors taip laukęs ir pasiilgęs. Jeigu ne pandemija, „Corteo“ kortežas jau būtų tapęs Vilniaus kultūros istorijos dalimi. Tai bus šeštasis „Cirque du Soleil“ šou Lietuvoje, o ankstesnius pasirodymus matė per 100 tūkstančių žiūrovų, todėl net neabejoju, kad šis pasirodymas sulauks labai daug dėmesio. Pasirodymo metu su žiūrovais bendrauja per 50 akrobatų, muzikantų. „Corteo“  kortežas atgimsta pagrindinio herojaus klouno fantazijose. Tai smagus paradas, kuriame susijungia aktoriaus aistra su akrobato elegancija ir jėga. Mūsų visų laukia precedento neturinti teatrališka, šventiška, linksmybių, humoro ir spontaniškumo kupina eisena paslaptingoje vietoje kažkur tarp dangaus ir žemės.