Daugiau nei 180 milijonų žiūrovų, 400 aplankytų pasaulio miestų, 4 tūkst. darbuotojų, iš kurių 1,3 tūkst. artistų. Skaičiai kalba už save – „Cirque du Soleil“ ne veltui vadinamas garsiausiu pasaulio cirku. Visi dideli dalykai turi savo mažas pradžias. Kokia šio, birželį Vilnių su spektakliu „Varekai“ aplankysiančio cirko sėkmės istorija ir kokį vaidmenį joje suvaidino obuolių skynimas?

33 metus gyvuojančio „Cirque du Soleil“ istorija prasidėjo mažame Kvebeko provincijos miestelyje, Kanadoje. 1980 m. čia susikūrė gatvės artistų trupė iš keliolikos žmonių, kurie rengdavo ugnies šou, vaikštinėdavo kelių metrų aukščio kojūkais, žongliruodavo, muzikuodavo ir kitaip linksmindavo mažo miestelio gyventojus.

Vieni iš trupės narių buvo Guy Laliberte ir Gillesas Ste-Croix, kurie jau ilgą laiką svajojo įkurti po pasaulį keliaujančią įspūdingą cirko trupę. Suprantama, tokiai svajonei įgyvendinti reikėjo nemažai lėšų.

„Daugelis buvo skeptiškai nusiteikę ir netikėjo, kad galime įgyvendinti šią idėją, – pasakojo Gilles Ste-Croix. – Todėl buvo labai sunku surasti žmones, norinčius paremti projektą. Kartą vienas pažįstamas man patarė nuveikti ką nors neįprasto ir taip susilaukti dėmesio. Sumąsčiau, kad su kojūkais galiu pasivaikščioti ir ilgesnius atstumus, tad nužygiavau beveik 100 kilometrų, nuo vieno miesto iki kito.“

Žmonės ji išvadino pamišėliu, tačiau sutiko, jog su tokia motyvacija ir užsidegimu jis gali nuversti kalnus. Netrukus po šios avantiūros atsirado rėmėjų, kurie „Cirque du Soleil“ pradžiai skyrė nemažai pinigų. Prie finansavimo prisidėjo ir Kvebeko valdžia.

Įdomu tai, jog Gilles Ste-Croix kojūkais išmoko vaikščioti praktiniais sumetimais, o ne dėl pramogos – tokiu būdu sode buvo daug paprasčiau skinti obuolius. „Savo gyvenimo kryptį kartais gali atrasti labai keistais būdais, – juokėsi jis. – Obuolių skynimas su kojūkais mane nuvedė prie didžiausio pasaulio cirko įkūrimo, nes greitai supratau, kaip savo gabumus galiu išnaudoti efektyviau.“

„Pirminė idėja buvo ta, jog „Cirque du Soleil“ bus vienerių metų projektas, tačiau įsivažiavome, žmonės pradėjo mumis tikėti, investuoti, bankai teikė paskolas... Mums pradėjo sektis! – džiaugiasi Guy Laliberte. – O sekėsi todėl, kad tai, ką mes darėme, buvo įdomu ir unikalu.“

Vienas iš „Cirque du Soleil“ pradininkų pripažįsta, jog pirmieji metai finansiškai nebuvo lengvi, tačiau didysis lūžis įvyko 1987-aisiais, kai trupė buvo pakviesta pasirodyti Los Andželo Menų festivalyje. Ambicingi vyrai, gavę pasiūlymą pasirodyti prestižiniame renginyje, užsispyrė, jog tą padarys tik su viena sąlyga – jeigu jiems bus suteikta galimybė pasirodyti festivalio atidaryme. Rizikingas planas pavyko ir festivalis jaunuoliams atvėrė visas reikiamas duris.

Su laiku „Cirque du Soleil“ darėsi vis mažiau panašus į tradicinį cirką – jis tapo įspūdingu šou, kurio kiekvienas spektaklis turi savo istoriją ir magiją. Pirmasis, 1993 metais pristatytas ir iki šiol rodomas „Cirque du Soleil“ šou „Mystère“ 2014-aisiais atšventė dešimttūkstantąjį spektaklį, kurį matė beveik 20 milijonų žmonių.

Šiuo metu „Cirque du Soleil“ visame pasaulyje žiūrovams rodo 19 spektaklių, o keli iš jų buvo pirmą kartą pristatyti dar praėjusiame tūkstantmetyje. Nuo vandens šou ar erotinių pasirodymų iki stebuklingų miško pasakų – visuose pasaulio žemynuose, daugiau nei šešiasdešimtyje šalių rodyti spektakliai abejingo nepalieka nei vieno.

Birželio 8-11 dienomis „Siemens“ arenoje įvyksiantis „Varekai“ – pasirodymas, ištrinantis ribą tarp realybės ir fantazijos. Spektaklis Lietuvoje susilaukė didžiulio susidomėjimo – šį šou rengiasi pamatyti jau beveik 13 tūkst. žiūrovų, o į tris iš septynių įvyksiančių seansų bilietų jau nebėra.

Pamatyti jį Vilniuje bus galima vieną iš paskutinių kartų: jau 15 metų rodomas ir vienu iš mylimiausių „Cirque du Soleil“ spektaklių laikomas „Varekai“ metų pabaigoje surengs paskutinį šou.